1994 m. į pirmąjį festivalį „Suklegos“ tradicinės muzikos atlikėjus bei šiuolaikinės muzikos kūrėjus, randančius atspirtį ir įkvėpimą etninėje muzikoje, sukvietė festivalio sumanytojos ir pirmosios rengėjos: Asta Zmitrytė, Asta Vandytė, Edita Juozaponytė ir Lina Vilienė. Festivalio rengimu iki 2002 metų rūpinosi Kauno etnokultūros centras, nuo tų metų susijungęs su kita kultūros įstaiga – Kauno tautinės kultūros centru.
Mintis rengti festivalį, kurio scenoje tradicinė muzika susitiktų su šiuolaikine, kilo supratus, kad platformos tokiai muzikai skleistis Lietuvoje paprasčiausiai dar nėra, o ką parodyti – jau turime. Bene pirmieji Lietuvoje pradėję ieškoti jungčių tarp tradicinės muzikos ir džiazo – liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė ir multiinstrumentalistas, džiazo muzikantas Petras Vyšniauskas. Jų bendras muzikinis projektas, nuskambėjęs ir susilaukęs susižavėjimo Norvegijoje, Lietuvos auditorijai tada dar nebuvo pristatytas. Kaip pasakoja viena pirmųjų festivalio rengėjų A. Vandytė, būtent ši sėkminga skirtingų muzikos žanrų sintezė ir paskatino sukurti muzikos festivalį, vėliau tapusį tarsi „debiutų platforma“ nemažai daliai tada dar tik bepradedančių savo kelią šiuolaikinio folkloro grupių („Atalyja“, „Žalvarinis“ ir kt.)
Festivalio vardas, nepakitęs nuo pat 1994 m., – tai jo sumanytojų kūrinys, kalbininkų palaimintas naujadaras. Siekta vienu žodžiu siųsti žinią, kad festivalis „Suklegos“ – tai sąšauka, nauja erdvė visiems susiburti ir garsiai, su daug muzikos, daug klegesio švęsti laisvą, etninės muzikos skambesio pripildytą kūrybą. Tad visai nenuostabu, kad su tokia mintimi gimusio festivalio scenoje yra skambėję, atrodytų, visiškai skirtingus muzikinius kelius pasirinkusių atlikėjų bendri kūriniai. Festivalio rengėjai prisimena pirmųjų festivalių dalyvius: roko grupę BIX, V. Povilionienę su grupe ŽAS ir kitus drąsius mėginimus aktualizuoti folklorą.
Septintasis festivalis „Suklegos“, sėkmingai peržengęs XX ir XXI amžių sandūrą, organizuotas jau naujų rengėjų – Kauno etninės veiklos klubo. Artūro Sinkevičiaus vedama naujoji komanda, kurios pagrindą sudarė kapelos „Lipk ant sienų“ vyrukai: Paulius Baronas, Domas Surkys, Dobilas Juška, savo iniciatyva ir nuoširdžiu darbu festivalį puoselėjo ir augino iki 2018 metų.
Keletą metų Kaune festivalis „Suklegos“ buvo aptilęs. Nuo 2024-ųjų, jo organizavimą perėmė asociacija „Etnoerdvės“.
Festivalio moto – Šiuolaikinis žvilgsnis į folklorą! – atspindi kertinę pirmųjų festivalio kūrėjų ir vėlesnių jo puoselėtojų idėją – burti Lietuvos ir užsienio kūrėjus bei atlikėjus, kurių muzikoje susipina skirtingi muzikos žanrai, įvairių tautų etninės muzikos elementai, skamba unikalūs dainininkų tembrai, tradiciniai ir modernūs instrumentai, aktualios etninės muzikos interpretacijos.
Per ilgą festivalio gyvavimo laiką Kauno scenose jau pasirodė svečiai iš daugiau nei 20 šalių: kaimyninių Latvijos ir Estijos, Švedijos, Norvegijos, Farerų salų, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos, Vengrijos, Bulgarijos, Turkijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Airijos, JAV, Izraelio ir kt.
Nuo pat festivalio rengimo pradžios jame dalyvauti kviečiami tiek Lietuvos scenoje jau žinomi kūrėjai bei atlikėjai (†Algirdas Klova, Saulius Petreikis, „Keisto folkloro grupė“, „Kamanių šilelis“, „Baltos varnos“ ir kt.), tiek ir jaunos grupės, einančios folkloro aktualizavimo šiandienos žmogui keliu, atskleidžiančios savitą požiūrį į folklorą. Taip tikimasi skatinti jaunus žmones atsigręžti į savo tautos kultūrą ir kitaip atrasti folklorą galbūt visai naujose, dar nepažintose muzikos formose.
Kaip ir pirmuosiuose festivaliuose, taip ir toliau skatinami pasirodyti tie kūrėjai, kurių darbo vaisiai iš pirmo žvilgsnio dažniausiai yra gana toli nuo etninės muzikos. Su nekantrumu laukiami nauji ieškojimai, savitos interpretacijos, gimusios braidant po plačius senosios etninės muzikos klodus.
Kai kurie muzikiniai projektai, skambėję festivalio „Suklegos“ scenoje, peržengia Lietuvos ribas, sujungdami kūrėjus iš skirtingų žemynų vienam bendram tikslui – dovanoti publikai naujas, negirdėtas muzikines patirtis, persmelktas etninės muzikos garsų. Vienas tokių pavyzdžių – smuikininko, kompozitoriaus iš JAV Abraham Brody ir sutartinių giedotojų grupės iš Vilniaus „Trys keturiose“ jungtinis projektas „Protėviai“ („Ancestors“).
Keičiantis kūrėjų komandoms išlieka ir dar viena bendra, visa jungianti gija – festivalio formatas. Festivalis „Suklegos“, kaip įvardino ilgametis jo organizatorius A. Sinkevičius, unikalus tuo, kad yra rengiamas iš savanoriškų paskatų, idėjos vedamų žmonių, kviečiančių mėgautis muzika kuo platesnį ratą klausytojų, suteikiant galimybę dalyvauti nemokamuose, kokybiškos muzikos renginiuose.
© E. Adomavičiaus, I. Jokužytės Kairienės nuotraukos.