Idėja
Kodėl turėtum prisijungti prie EtnoKlipsų ?
Įsivaizduok bendraamžį kur nors Pietų Amerikoje, kuris smalsumo vedamas arba paskatintas mokytojų į YouTube paiešką įrašo „Lithuanian Folk music“. Šiuo metu paieškų rezultatai yra negausūs, trūksta įvairovės ir kokybiškų vaizdo klipų. Autentiškais garso įrašais kartu su jų vizualizacijomis pasidalinus populiariausiuose sklaidos kanaluose, tradicinė lietuvių muzika būtų pasiekiama Lietuvos ir užsienio šalių auditorijoms: mokytojams, mokiniams, įvairioms televizijos ar radijo laidoms. Juk būtų smagu prie to prisidėti?:)
Kaip kilo idėja ?
Kūrybiškumui nėra ribų, o sudėtingos aplinkybės paskatina originalius sprendimus. Kai 2020 m. pavasarį buvo įvestas karantinas, kartu su mokiniais radome būdą išreikšti savo kūrybiškumą: filmavome „karantininius“ vaizdo klipus savo mylimoms dainoms. Taip kilo mintis prikelti liaudies dainas, gulinčias tautosakos archyvuose ir pakviesti jaunus šiuolaikinius žmones interpretuoti šias dainas suteikiant joms vaizdus.
Apie mus
Esame Goda ir Vera – folklorininkės, etnomuzikologės, kurias suvedė likimas ir studijos. Jau keletą metų stengiamės įgyvendinti įvairius projektus, kurių pagrindinis tikslas – aktualizuoti, populiarinti, padėti pažinti tradicinę kultūrą. Šįkart bendram darbui norime pakviesti Jus, mieli moksleiviai. Tikime, kad aplinkybės bus palankios, o Jums netrūks idėjų, noro jas įgyvendinti ir mes kovo mėnesį žiūrėsime puikius EtnoKlipsus kino salėje!
Konkursas
Konkurse dalyvaujantys moksleiviai turi pasirinkti vieną iš pateiktų garso takelių, kuriuose skamba užfiksuota unikali lietuvių etninės muzikos tradicija. Dirbdami individualiai ar grupėse iki 5 asmenų, konkurso dalyviai garso takeliams sukuria muzikinius vaizdo klipus.
Konkurso dalyvių darbai bus paskelbti viešai, juos vertins etninės muzikos ir kino meno specialistų komanda, o taip pat ir žiūrovai.
Dalyvių registracija – iki 2021 m. gruodžio 1 d.
Garso takeliai klipams
1. Velnias darbo neturėjo. Humoristinė daina, kurioje pajuokiami muzikantai – apdainuojama, iš kokių buities daiktų velnias sukūrė muzikantą. Daina iš Rytų Aukštaitijos.
2. Vaikščiojo tėvulis pabarėmis. Rugiapjūtės daina, dainuota rugiapjūtės dienos darbų pabaigoje. Joje apdainuojama, kaip skirtingai tėvas ir šešuras (vyro tėvas) kreipiasi į saulę: tėvas prašo, kad saulė greičiau nusileistų ir dukra galėtų greičiau baigti darbus; šešuras prašo, kad saulė dar nesileistų ir jo marti toliau dirbtų. Rugiapjūtės darbai dar ir XX a. pradžioje, Dzūkijoje, buvo atliekami išskirtinai moterų.
3. Vaikštinėjo povelė po dvarų. Advento-Kalėdų laikotarpio daina, šiuo laikotarpiu Dzūkijoje dainuotos išskirtinės dainos, nedainuojamos jokiu kitu metų laiku. Dainoje apdainuojamas povas, kuriuo grožimasi ir norima jo plunksnomis papuošti mergelę.
4. Polka linksmuolė. Lamzdeliu atliekama Aukštaitiška polka. Lamzdelis – piemenų instrumentas, kuriuos jie patys galėjo ir pasigaminti, ir išmokti groti. Šis kūrinys – tai pavyzdys, kad tokiu instrumentu galima buvo atlikti ir pakankamai sudėtingus kūrinius ar net groti šokių vakaronėse.
5. Augo sodi klevelis. Vedybinės, meilės tematikos daina. Dainoje apdainuojama, kaip bernelis surenčia mergelei laivelį, įsodina į jį, bet papūtęs vėjas laivą apverčia ir mergina ima skęsti. Skendimo elementas – tai merginos ištekėjimo, jos atgimimo jau kaip žmona, simbolis. Daina iš Dzūkijos.
6. Oi, žuvėdra, žuvėdreli. Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto), vestuvinės tematikos daina. Daina pasakoja apie nelaimingą meilę – vaikinui tenka stebėti, kaip už kito išteka jo mylima mergina.
7. Lek gerves. Žemaičių daina, kurioje apdainuojamos gervės: jos lekia į miškus, krūmynus, suka lizdą, deda kiaušinius, peri ir veda vaikus ir išlekia iš miškų. Išdainuojama svarbiausia gervės gyvenimo ciklo dalis, kurią ji praleidžia iki išskrisdama į šiltus kraštus.
8. Aina sūnus iš vainelės. Karinė-istorinė daina iš Rytų Aukštaitijos. Joje pasakojama apie iš karo namo grįžtantį sūnų, tačiau namie tėvai jo nebepažįsta. Įskaudintas sūnus nusprendžia grįžti į karą, tačiau stebuklingą sapną susapnavusi motina kartu su tėvu jį pasiveja.
9. Aš viens sūnelis. Piršlybų daina iš Aukštaitijos. Dainoje apdainuojamas piršlybų procesas: vaikinas joja pas mergelę, tačiau įkrenta į upę ir ima skęsti (skendimas – simbolinė mirtis, įvykstanti per vestuves, idant po to atgimtų naujas – šeimos – žmogus). Pro šalį einanti mergina nenori susisaistyti su vaikinu ir bando atsisakyti jam padėti. Daina užsibaigia vaikino „mirtimi“, kurią aprauda jo motina ir sesuo, o mergelė gailisi savo pra-udytų jaunų dienų.
10. Dieduko polka. Polka iš Aukštaitijos, atliekama Peterburgo armonika. Šios armonikos buvo itin paplitę Aukštaitijoje, čia būta ir gausu jas gaminančių meistrų. Polka pasižymi smagiu ritmu, o jos melodija gausiai puošiama. Pagrindinis muzikanto vaidmuo tradicinėje visuomenėje – grojimas šokių vakaronėse, vestuvėse ir pan., todėl neabejotina, kad ir pagal šią polką buvo šokama.
11. Gili gili upelė, leliumai. Advento-Kalėdų laikotarpio daina, šiuo laikotarpiu Dzūkijoje dainuotos išskirtinės dainos, nedainuojamos jokiu kitu metų laiku. Kaip ir daugumoje šio laikotarpio dainų, šioje taip pat nagrinėjama vestuvinė tematika: gilios upės vidury guli akmenys, ant kurių sėdi karveliai. Mergina prašo, kad jie nuneštų laiškelį berneliui ir jis grąžintų jai aukso žiedelius ir rūtų vainiką.
12. Kaip aš buvau per motulį. Sūpuoklinė daina, kuri būdavo dainuojama pavasario laikotarpiu. Šiuo metu jaunos merginos ir moterys stengdavosi kuo aukščiau išsisupti, kadangi tikėta, jog tai užtikrins gerą derlių, ypač – linų. Dainos siužetas kalba apie skirtingą merginos santykį su jos mama ir su anyta. Rytų Aukštaitijos daina.
13. Kepė boba bundelas. Vaikų daina iš Aukštaitijos. Tai formulinė daina, kurioje istorija pasakojama laikantis tam tikros sandaros. Šios dainos siužetas vystomas klausimo-atsakymo principu.
14. Ir ko man liūdėti. Vėlyvesnės kilmės romansas, atliekamas su instrumentiniu pritarimu (smuikas, akordeonas, klarnetas). Tai daugiausia XX a. pradžioje pradėjusios plisti dainos, pasižyminčios romantiniu, nostalgišku ir tiesiogiai (be metaforų) pasakojamu siužetu. Atlieka muzikantai iš Aukštaitijos.
15. Trep trepo, lelijo. Aukštaitiška linų rovimo sutartinė, būdavo atliekama šokant. Sutartinėje apdainuojamas ilgas linų auginimo ir paruošimo procesas. Linai buvo pagrindinė medžiaga iš kurios gaminti rūbai, patalai, rankšluosčiai ir kt. Su linais susijusius darbus dažniausiai atlikdavo tik moterys.
16. Užaugino mani motinala. Karinė-istorinė daina, pasakojanti apie į kariuomenę išjojantį sūnų, atsisakantį merginų dėmesio. Dainos atlikimas pasižymi specifiniu sžpritarimu, kuomet antrame balse skamba tik du garsai (gabūt – senovinio – burdoninio – pritarimo būdo rudimentai). Daina iš Aukštaitijos.
17. Zarasiškė. Tai Aukštaitijoje paplitęs šokis, pasižymintis gausiu įvairių šokio figūrų kiekiu. Atliekama smuiku ir Peterburgo armonika. Gerai atpažįstamas melodijos nukrypimas į minorą tampa skiriamuoju šio kūrinio bruožu.
18. Menu pavasarį neramų. Partizanų daina. XX a. vidurio partizanines kovas atspindintis kūrinys. Šis žanras sovietmečiu buvo draudžiamas, todėl žmonių tarpe plito paslapčia. Atgavus Nepriklausomybę, imtos užrašinėti dainos, kurių, deja, bet jau nebeišliko labai daug.
19. Aušta aušrelė, šviesi pazarėlė. Karinė-istorinė daina, Suvalkijoje paplitusiu siužetu, kuriame kalbama apie į karą išjojantį brolį, kurį išlydi sesės. Brolis nėra tikras dėl savo likimo, tačiau ramina seses. Deja, iš karo sugrįžta tik brolio žirgas.
20. Išjoja joja, sodauto. Aukštaitiška karinė-istorinė sutartinė. Ji pasakoja apie į karą išjojantį ir sesių išlydimą brolį, kuris žada sesėms parnešti dovanų: aukso žiedą, rūtų vainiką ir šilkinius kaspinus.
Kontaktai
- Goda 8 674 39252
- Vera 8 625 75938
- etnoklipsai@gmail.com
Parašykite mums:
Konkurso draugai
